Popieþius PRANCIŠKUS

Komunikavimas autentiðkos susitikimo kultûros labui

Þinia 48-osios Pasaulinës visuomenës komunikavimo priemoniø dienos (2014 06 01) proga

Brangûs broliai ir seserys!

Šiandien gyvename pasaulyje, kuris darosi vis „maþesnis“, ir todël þmonëms turëtø bûti nesunku tapti vieni kitiems artimiems. Transporto ir komunikavimo technologijø plëtra mus suartina ir vis labiau susieja, dël globalizacijos tampame vieni nuo kitø priklausomi. Vis dëlto þmonija iðlieka susiskaldþiusi ir kartais net labai. Pasauliniu lygmeniu regime pasipiktinimà keliantá atotrûká tarp turtingiausiøjø prabangos ir neturtingiausiøjø skurdo. Daþnai uþtenka pasivaikðèioti miesto gatvëmis, kad iðvystumei kontrastà tarp gyvenanèiøjø ant ðaligatvio ir parduotuviø tviskanèiø ðviesø. Prie visa to taip pripratome, jog mûsø tai nebetrikdo. Pasaulá kamuoja ávairiausio pavidalo atstûmimas, marginalizacija ir skurdas, taip pat konfliktai, kilæ dël ekonominiø, politiniø, ideologiniø ir, deja, religiniø prieþasèiø derinio.

Šiame pasaulyje visuomenës medijos gali padëti mums pasijusti vieni kitiems artimesniems, iðugdyti naujà þmoniø ðeimos vienybës jausmà, kuris skatintø bûti solidarius ir rimèiau ásipareigoti siekti oresnio gyvenimo. Geras komunikavimas padeda mums suartëti ir geriau vieniems kitus paþinti, vieningiau gyventi. Áveikti mus skirianèias sienas galime tik bûdami pasirengæ vienas kità iðklausyti ir vienas ið kito mokytis. Nesutarimus turime spræsti dialogu, auginanèiu supratimà ir pagarbà. Susitikimo kultûra reikalauja bûti nusiteikusiems ne tik duoti, bet ir gauti ið kitø. Medijos èia daug gali padëti, ypaè ðiandien, kai þmogaus komunikavimo tinklai neregëtai iðsiplëtojo. Pirmiausia internetas teikia didesnes susitikimo ir solidarumo galimybes, ir tai yra gerai, tai Dievo dovana.

Taèiau yra ir problemiðkø aspektø: informacijos sparta pranoksta mûsø gebëjimà apmàstyti bei ávertinti ir neleidþia mums pamatuotai ir tinkamai save iðreikðti. Reiðkiamø nuomoniø ávairovæ galima laikyti turtu, taèiau sykiu galima ir uþsisklæsti vien mûsø viltis ir idëjas ar tam tikrus politinius bei ekonominius lûkesèius atitinkanèios informacijos erdvëje. Komunikacinë aplinka gali padëti augti arba, prieðingai, dezorientuoti. Skaitmeninio ryðio troðkimas gali baigtis izoliavimusi nuo artimo, net mums patiems artimiausio. Nereikëtø uþmirðti, jog tiems, kurie dël ávairiø prieþasèiø neturi prieigos prie socialiniø medijø, gresia atskirtis.

Šios ribos realios, taèiau neduoda pagrindo socialines medijas atmesti. Jos veikiau primena, kad komunikavimas yra labiau þmogiðkasis nei technologinis pasiekimas. Tad kas mums padeda skaitmeninëje aplinkoje plëtoti mûsø þmogiðkumà ir abipusá supratimà? Pavyzdþiui, turëtume susigràþinti tam tikrà lëtumo ir ramybës jausmà. Šitai reikalauja laiko ir gebëjimo nutilti, kad iðgirstum. Norint suprasti tà, kuris yra kitoks nei mes, taip pat reikia kantrybës: asmuo save pilnatviðkai iðreiðkia ne tada, kai yra tiesiog toleruojamas, bet tada, kai jis tikrai priimamas. Jei tikrai trokðtame iðklausyti kitus, iðmokime þvelgti á pasaulá kitomis akimis ir branginti þmogiðkàjà patirtá, kuri reiðkiasi kitose kultûrose ir tradicijose. Taèiau labiau branginkime ir krikðèionybës ákvëptas didþiàsias vertybes, pavyzdþiui, þmogaus kaip asmens sampratà, santuokà ir ðeimà, religinës ir politinës srities perskyrà, solidarumo bei subsidiarumo principus ir kita.

Taigi kaip komunikavimas gali tarnauti autentiðkai susitikimo kultûrai? Ir kà mums, Vieðpaties mokiniams, reiðkia susitikti su kitu asmeniu pagal Evangelijà? Kaip galime, nepaisant visø mûsø ribotybiø ir nuodëmiø, bûti tikrai artimi vieni kitiems? Šiuos klausimus galima sutraukti á tà klausimà, kurio vienas Ástatymo mokytojas, tai yra komunikuotojas, paklausë Jëzaus: „O kas gi mano artimas?“ (Lk 10, 29). Šis klausimas padeda mums suvokti komunikavimà artimumo aspektu. Galëtume iðversti ðtai ðitaip: kaip reiðkiasi „artimumas“ naudojant komunikavimo priemones ir skaitmeniniø technologijø sukurtoje naujoje aplinkoje? Að atsakymà atrandu gerojo samarieèio palyginime, tai palyginimas ir apie komunikuotojà. Kas komunikuoja, tas tampa artimu. Gerasis samarietis ne tik tampa artimu, bet ir rûpinasi þmogumi, kurá pamato gulintá pusgyvá kelio pakraðtyje. Jëzus apgræþia perspektyvà: svarbu ne tik pripaþinti, kad kitas panaðus á mane, bet ir gebëti pasidaryti panaðiam á kità. Todël komunikuoti reiðkia suvokti, kad esame þmonës, Dievo vaikai. Man patinka tokià komunikavimo galià apibrëþti kaip „artimumà“.

Kai komunikavimu daugiausia siekiama paskatinti vartojimà ar manipuliuoti þmonëmis, susiduriame su smurtine agresija, kurià patyrë plëðikø uþpultas þmogus, paliktas tysoti ant kelio, kaip skaitome palyginime. Kunigas ir levitas laiko já ne artimu, bet svetimu, nuo kurio geriau laikytis per atstumà. Anuomet toká jø elgesá diktavo ritualinio ðvarumo taisyklë. Šiandien mums gresia pavojus, kad kai kuriø medijø paveikti ignoruosime savo tikràjá artimà.

Neuþtenka vaikðèioti skaitmeniniais „keliais“, tai yra bûti tiesiog susijungusiais: bûtina, kad tà jungtá lydëtø tikras susitikimas. Negalime gyventi vieni, uþsisklendæ savyje. Jauèiame poreiká mylëti ir bûti mylimi. Jauèiame ðvelnumo poreiká. Komunikavimo groþá, gërá ir tiesà laiduoja ne komunikacinës strategijos. O medijø pasaulis negali bûti svetimas þmonijos rûpesèiams ir yra paðauktas iðreikðti ðvelnumà. Skaitmeninis tinklas gali bûti þmogiðkumo kupina vieta, bûti ne laidø, bet þmoniø tinklas. Medijø neutralumas tëra tariamas: tik tas, kas komunikuoja save atiduodamas, gali bûti atramos taðkas. Asmeninis ásitraukimas yra komunikuotojo patikimumo pats pagrindas. Bûtent todël krikðèioniðkasis liudijimas tinklo dëka gali pasiekti egzistencinius paribius.

Daþnai kartoju: nesvyruodamas pirmenybæ teikiu ne egocentrizmo kamuojamai, bet á gatvæ einanèiai bei nusibrozdinanèiai Baþnyèiai. O tai yra pasaulio „gatvës“, kur gyvena þmonës, kur juos galima veiksmingai ir emocionaliai pasiekti. Skaitmeniniai greitkeliai yra viena ið tø gatviø, perpildytø þmoniø, daþnai suþeistø vyrø ir moterø, kurie ieðko iðganymo ar vilties. Per þiniatinklá „ligi pat þemës pakraðèiø“ (Apd 1, 8) gali nukeliauti ir krikðèioniðkoji þinia. Atverti baþnyèiø duris taip pat reiðkia atverti skaitmeninæ aplinkà ir tam, kad á jà áþengtø þmonës, nepaisant jø gyvenimo bûvio, ir tam, kad Evangelija galëtø perþengti ðventovës slenkstá ir iðeiti pasitikti visø. Esame paðaukti liudyti vienà Baþnyèià, kuri yra visø namai. Ar gebame perteikti tokios Baþnyèios veidà? Komunikavimas prisideda prie visos Baþnyèios paðaukimo misionieriauti, o socialiniai tinklai ðiandien yra viena ið vietø, kur ðis paðaukimas ágyvendintinas, kad ið naujo bûtø atrastas tikëjimo groþis, susitikimo su Kristumi groþis. Komunikavimo srityje mums irgi reikia Baþnyèios, gebanèios suteikti ðilumos, uþdegti ðirdis.

Krikðèioniðkoji naujiena liudijama ne bombarduojant religinëmis þiniomis, bet noru dovanoti save kitiems „bûnant visada pasirengus kantriai ir pagarbiai atsakyti á jø klausimus ir abejones, kylanèius jiems ieðkant tiesos ir þmogaus egzistencijos prasmës“ (Benediktas XVI. Þinia 47-osios Pasaulinës visuomenës komunikavimo priemoniø dienos proga, 2013). Prisiminkime pasakojimà apie mokinius ið Emauso. Bûtina mokëti ásitraukti á dialogà su ðiandieniais vyrais ir moterimis, suvokti jø lûkesèius, abejones, viltis ir pasiûlyti jiems Evangelijà, tai yra Jëzø Kristø, Dievà, kuris tapo þmogumi, numirë ir prisikëlë, kad iðlaisvintø mus ið nuodëmës ir mirties. Toks iððûkis reikalauja gelmës, dëmesingumo gyvenimui, dvasinio jautrumo. Plëtoti dialogà – tai bûti ásitikinusiems, kad kitas turi pasakyti kà nors vertingo, tai reiðkia padaryti vietos jo poþiûriui, pasiûlymams. Plëtoti dialogà reiðkia ne savø idëjø ir tradicijø atsisakyti, bet pretenzijos, kad jos yra vienintelës ir absoliuèios.

Vadovaukimës gerojo samarieèio, uþpilanèio ant sumuðto þmogaus þaizdø aliejaus ir jas aptvarstanèio, ávaizdþiu. Mûsø komunikavimas tebûna kvapnus aliejus skausmui numalðinti ir geras vynas ðirdims pralinksminti. Mûsø ðviesa turi kilti ne ið triukø ar specialiøjø efektø, bet ið mûsø meilingo artumo suþeistiesiems ir paliktiesiems pakelëje. Nebijokite tapti skaitmeninës aplinkos pilieèiais. Yra svarbu, kad Baþnyèia komunikavimo pasauliui rodytø dëmesá, reikðtøsi jame siekdama plëtoti dialogà su ðiandieniais þmonëmis ir vestø juos á susitikimà su Kristumi: Baþnyèia, trokðdama lydëti, leidþiasi á kelià su visais. Šiuo atþvilgiu komunikavimo priemoniø ir informacijos revoliucija yra didþiulis ir uþdegantis iððûkis, reikalaujantis ðvieþios energijos bei naujos vaizduotës Dievo groþiui kitiems perteikti.

Vatikanas, 2014 m. sausio 24-oji,
Šv. Pranciðkaus Salezo ðventë

PRANCIŠKUS

____________________________

„Baþnyèios þinios“ 2014 m. Nr. 4